Žalias, gyvas maistas (ang. raw food, living food) – tai termiškai neapdorotas maistas. Toks maistas gaminamas naudojant ne aukštesnę nei 42 C temperatūrą (jei išvis ji yra naudojama). Tokiu būdu maiste išsaugomos veiklios maistinės medžiagos, nesunaikinami enzimai bei fermentai, vitaminai ir kitos naudingos medžiagos, esančios maisto produktuose. Taip pat nesukuriami toksiški ar sunkiai pasisavinami junginiai, kurie atsiranda maisto produktus veikiant aukštesne temperatūra.
Šios mitybos racioną sudaro vaisiai, daržovės, daiginti ankštiniai, grūdai, sėklos, mirkyti arba sausi riešutai.
Ne veganai valgo žalius, nepasterizuotus gyvulinės kilmės produktus, tokius kaip: pienas, sviestas, kiaušiniai, vytinta mėsa. Visi šie produktai valgomi atskirai arba juos kombinuojant, taip pat jie gali būti apdorojami smulkinant – malant, džiovinant (iki 42 C), fermentuojant – rauginant, spaudžiant sultis. Šios mitybos virtuvė niekuo nenusileidžia daugumai įprastos virtuvės gaminių įvairumu. Gaminami įvairiausi "žalieji" tortai, pyragai, kokteiliai, duonelės, sausainiai, picos, makaronai ir t.t. (gaminti žalią maistą galite išmokti pas mus kursuose). Tik šie gaminiai yra gyvi, termiškai neapdoroti, lengviau pasisavinami, maistingesni. Žaliojoje mityboje didžiają dalį sudaro kultūriniai (salotos, špinatai, morkų stiebai, mongoldai, prieskoninės žolelės ir kt.), laukiniai (pienės, garšvos, dilgėlės, liepų lapai ir kt.) žalumynai. Iš jų gaminamos salotos, spaudžiamos sultys arba gaminami žalieji kokteiliai.
Žaliasis kokteilis (angl. green smoothie) – tai itin maistingas gėrimas, turtingas chlorofilo, turintis daug skaidulų ir lengvai virškinamas. Žaliųjų kokteilių pagrindą sudaro įvairūs vaisiai, vanduo ir žalumynai. Pasaldinti galima natūraliais saldikliais (medumi, agavos nektaru, stevija). Rekomenduojama kokteilio sudėtis - 60 proc. prinokusių vaisių ir 40 proc. žalumynų. Šie komponentai gerai sutrinami trintuvu (ang. blender), taip ganamas žaliasis kokteilis. Kokteiliai padeda įprasti reguliariai valgyti žalumynus.
Yra daug priežasčių, kodėl verta įtraukti į racioną daug žalių produktų, ir toliau išvardinti punktai yra tiesiog galimi pasirinkimai.
Gaukite senėjimą stabdančių fermentų
Svarbiausia gyvo arba žalio maisto savybė yra ta, kad jame išsaugomi fermentai. Fermentai jums padeda suvirškinti maistą, jūsų kūne jie veikia kaip katalizatorius kiekvienoje medžiagų apykaitos reakcijoje. Be jų negalėtų daugintis ląstelės, gamintis energija, negalėtų veikti smegenys. Be to, nei vitaminai, nei hormonai negali atlikti jų vaidmens, taip pat to negali padaryti jūsų imuninė sistema.
Kiekviename maiste yra tobulas rinkinys fermentų, kurie padės visiškai suvirškinti tą maistą. Jie vadinami maisto fermentais. Absoliučiame gamtos tobulume bet koks maistas, ar tai būtų mėsa, vaisiai, ar daržovės, suyra ir grįžta atgal į žemę, iš kurios atėjo. Virtas virš 42 °C temperatūroje maistas praranda savo natūralius fermentus ir mūsų kūnas priverstas juos gaminti, nes jų reikia virškinimui. Dėl šio fermentų sunaikinimo iškyla dvi didelės problemos. Visų pirma, jūsų kūnas negali pagaminti tobulos fermentų kombinacijos, kuri pilnai suskaidytų jūsų maistą, taip, kaip tai padaro gamtos sukurti fermentai. Viso to rezultatas yra nepilnai suskaidyti riebalai, baltymai ir krakmolas, kurie užkemša jūsų kūno virškinamąjį traktą ir arterijas.
Nusistovėjusi mitybos doktrina prognozuotų didelį negalavimų skaičių, maitinantis tokiu racionu, tačiau netgi banginio taukai visiškai suskaido patys save, jeigu yra termiškai neapdoroti, nes tuomet nesunaikinami jų fermentai. Kai jūs šildote netgi patį geriausią alyvuogių aliejų temperatūroje, aukštesnėje nei 47 °C, jūs nesugebėsite pilnai jo suvirškinti.
Dar svarbiau yra tai, kad daugelis autoritetingų specialistų tiki, jog valgant virtą maistą išeikvojamos mūsų baigtinės fermentų atsargos. Įrodymas – 85-erių metų moteris turi tik vieną tryliktąją aktyvių fermentų, palyginus su aštuoniolikos metų mergina. Kitais žodžiais tariant, gyvenimo bėgyje valgant virtą maistą lėtai išnaikinamas jūsų fermentų rezervas.
Profesorius Werner Kollath, prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą eksperimentuodamas su gyvūnais Rostoko universitete, atrado neįprastą reiškinį, kurį pavadino „mezo-sveikata“, kas reiškia „vidutinį maitinimąsi“. Jis atrado, kad dieta, kuri nesukuria aukšto lygio sveikatos, visgi palaiko „normalią“ sveikatą. Visus gyvūnus jis augino maitindamas švariais, apdorotais maisto produktais, neturinčiais praktiškai jokių vitaminų ar mineralų. Nepaisant varganos mitybos, gyvūnai augo, ir nerodė jokių ligų požymių.
Tačiau vėliau, kai jie subrendo, juose pastebėti degeneracijos požymiai, panašūs kaip Vakarų industrinės visuomenės žmonėse: dantų kariesas, vidurių užkietėjimas, aukštas žalingų bakterijų lygis gaubtinėje žarnoje bei kalcio trūkumas kauluose. Vidaus organų autopsija parodė panašią žalą, atsirandančią ir pas žmones, kenčiančius nuo senėjimo ligų. Šių nemalonių pokyčių nesugebėjo pašalinti jokie vitaminų papildai. Juos pašalino tik šviežio žalio maisto gausa, žalėsiai, grūdai bei daržovės, jeigu jie buvo pradedami tiekti pakankamai anksti. W. Kollath atradimai vėliau buvo patvirtinti Stokholmo ir Miuncheno tyrinėtojų.
Viena svarbiausių gyvo maisto savybių yra ta, kad šie produktai yra gyvi laidininkai. Galvodami apie maisto savybes ir poveikius mes retai kada susimąstome apie gyvų produktų bioelektrą.
Rusijoje daktaras Israel Brekchmann atliko paprastą eksperimentą. Pelėms buvo duodamas virtas maistas bei gyvas maistas skirtingais laiko tarpais. Tada buvo išmatuotas pelių energijos ir ištvermės lygmuo. Kai tos pačios pelės valgė vien gyvą maistą, jos turėjo tris kartus daugiau energijos ir ištvermės, nei tada, kai valgė virtą maistą. Teoriškai, jei viskas priklausytų tik nuo kalorijų kiekio, ištvermės lygmuo neturėtų skirtis. Tačiau skirtumas buvo. Taip yra dėl to, kad maistas nėra vien tik kalorijos. Tai visos subtilios sudedamosios dalys, pagrindinės maistingosios medžiagos bei elektrinė maisto energija. Elektrinis mūsų audinių bei ląstelių potencialas tiesiogiai veikia mūsų ląstelių gyvybingumą. Gyvas maistas padidina elektrinį potencialą ląstelių viduje, tarp ląstelių bei ląstelių sandūroje per mikro kapiliarų elektrinį krūvį. Kai ląstelės turi pakankamai mikro elektrinio potencialo, jos sugeba pačios atsikratyti toksinų bei išlaikyti sugebėjimą pasisavinti pakankamą kiekį maistingų medžiagų bei deguonies.
Daktaras John Douglass, nenustygstantis žalio maisto tyrinėtojas, yra pasakęs: „Daugelį metų aš kovojau su nutukimu gydydamas pacientus, ir mane gniuždė tai, kad atrodė, jog niekas nepadeda – nei atgalinis ryšys, nei hipnozė, nei dietos ar kas nors kita. Tada aš atradau žalio maisto potencialą ir tai, kad kuo daugiau nevirto maisto vartoja pacientai, tuo mažiau jie nori valgyti. Žalias maistas labiau patenkina pacientus, ir vartodami juos, jie numeta svorio.“
Jūsų kūnas bando apsaugoti save, išlaikydamas jums įprastą riebalų kiekį racione. Jei norite numesti svorio, išeitis yra dirbti kartu su tuo apsaugos mechanizmu, o ne prieš jį. Tai reiškia tris dalykus:
pašalinti alkio jausmą, suteikiant jūsų kūnui visas reikalingas maistines medžiagas (dabar žinomi 50 skirtingų maistingųjų medžiagų, tačiau žaliame maiste tikriausiai jų yra daugiau);
nuraminti nuolat suerzintą ir pernelyg suaktyvintą virškinimo sistemą taip, kad jos funkcionavimas grįžtų į normalų lygmenį. Taip jūs gausite pilną naudą iš maisto, kurį suvalgote, ir pašalinsite vilko apetitą;
atsikratyti susikaupusių toksinų, nes jie trukdo tinkamai įsisavinti maistą ir neigiamai veikia endokrininę bei nervų sistemą.
Teisingai parinkto žalio maisto dieta išpildys visus šiuos punktus, ir padarys tai palaipsniui, taigi jums nereikės skirti dėmesio kalorijų skaičiavimui ir nebus pažadinta jūsų kūno gynybinė sistema, norinti išsaugoti riebalus. Nuostabu yra tai, kad numesdami svorio su dieta, kurioje yra daug žalių produktų, jūs neatrodysite išdžiuvę ar suglebę. Oda ir raumenys tampa tvirti, ir visas kūnas palaipsniui stebuklingai atjaunėja.
Moksliniai tyrinėjimai parodė, kad racionas, praturtintas žaliu maistu, gali pagerinti daugybę sveikatos aspektų, ypač protinę, emocinę bei dvasinę sveikatą.
Remiantis šiais rezultatais buvo padarytos išvados, jog žmonės, besimaitinantys žaliu maistu du ar daugiau metų, jau patyrė ir toliau patiria įvairius pagerėjimus, susijusius su fiziniais, emociniais, protiniais bei dvasiniais aspektais. Iš šių pirminių tyrinėjimų galima būtų pastebėti tik labai nedaug nuosekliai pasirodančių neigiamų efektų svarbiose srityse.
Žaliu maistu praturtintoje dietoje, lyginant su „normaliu“ racionu, yra žymiai didesnis kiekis tam tikrų vitaminų bei mineralų, būtinų išlaikyti stiprius plaukus bei nagus, ir apsaugoti savo odą nuo ankstyvo senėjimo padarinių. Pavyzdžiui, vitaminas C ir bioflavonoidai – tos ryškios spalvingos medžiagos, kurių poveikis moters sveikatai ir grožiui išskirtinis – saugo kolageno šerdį. Kolagenas yra pluoštinis baltymas, kuris suteikia jūsų odai stangrumą ir kontūrus. Šių medžiagų gausu šviežiuose vaisiuose ir daržovėse. Dauguma jų, kaip ir kitos vandenyje tirpios maistingosios medžiagos, sunyksta karštyje. Mineralas cinkas, kurio gausu moliūgų sėklose, saulėgrąžose bei daigintuose kviečiuose, būtinas, kad išlaikyti sveiką kolageną. Moterims, kurioms trūksta cinko (o daugumai besimaitinančių standartine vakarietiška dieta jo trūksta, ypatingai toms, kurios vartoja kontraceptines tabletes), atsiranda pertempimo žymės ant krūtų ar pilvo, kai jos pastoja arba numeta svorio. Vitaminas A, kuris gausiai gaminamas organizme, jei jūs gaunate pakankamai beta-karotino iš šviežių žalių daržovių bei morkų, padeda sureguliuoti riebalų pusiausvyrą odoje.
Chroniškas nuovargis, kurį lydi irzlumas, letargija ir jausmas, kad dėl nieko neverta stengtis, buvo pavadintas „šiuolaikinės civilizacijos maru“. Virš 80% žmonių, jaučiančių chronišką nuovargį, yra pasakoma, jog jie niekuo neserga, atsižvelgiant į laboratorinius testus bei rentgeno spindulių tyrimus. Žinoma, kad kalio ir magnio trūkumas yra pagrindinė nuovargio priežastis. Kadangi žalio maisto dietoje daug šviežių daržovių bei daigų, joje daug chlorofilo, taigi ir magnio, nes chlorofilas formuojasi aplink magnio šerdį. Šiuose produktuose taip pat gausu kalio, kurio nėra įprastame Vakarietiškame racione.
1960-aisiais gydytoja Palma Formica susidomėjo, kokį poveikį magnio bei kalio papildai padarytų nuovargiui. Jos eksperimento savanoriai buvo šimtas žmonių, kenčiančių nuo chroniško nuovargio, 84 moterys ir 16 vyrų. Penkias – šešias savaites jiems buvo duodama papildomai magnio bei kalio. Tuomet ji užrašė savo išvadas: „Pokytis buvo stulbinantis. Jie tapo budrūs, linksmi, gyvybingi bei energingi, vaikščiojo gyvai. Savanoriai nurodė, kad miegas atgaivindavo juos, ko jie nebuvo patyrę jau ištisus mėnesius. Rytinis nuovargis visiškai išnyko.“ Būklė pagerėjo 87 savanoriams, nors kai kurie iš jų kentėjo nuo sekinančio nuovargio jau dvejus metus ar ilgiau.
Kita priežastis, kodėl žaliu maistu praturtinta dieta taip gerai susidoroja su nuovargiu ir pakylėja žmogų, yra ta, jog ji pakeičia cukraus lygį kraujyje. Dabar jau plačiai pripažinta, kad būtent dėl funkcinės hipoglikemijos (žemas cukraus lygis kraujyje), kuri plačiai paplitusi, kyla vadinamasis vidudienio arba popietės nuovargis, kuris paveikia tiek daug žmonių, ir priverčia juos siekti stiprios kavos puodelio ar saldumynų, kad tik padėtų jiems dirbti toliau. Dėl to paties žemo cukraus lygio kraujyje tikriausiai atsiranda tiek daug prislėgtumo ir depresijų. Žalios skaidulos padeda subalansuoti cukraus kiekį kraujyje. Tą patį poveikį jos sukelia žmogui, kenčiančiam nuo nuolatinio žemo cukraus lygio kraujyje, ir panaikina nuotaikos svyravimus bei kitus simptomus, kurie pasireiškia esant hipoglikemijai.
Tai valgymo būdas, kuris, žinoma, įtraukia ir sveiką gyvenimo būdą, bet tai taip pat ir neįtikėtinai įdomus požiūris į valgio gamybą, kuris atveria naują požiūrį į tai, kaip mėgautis maisto skoniais ir tekstūromis. Jis suteikia mums galimybes naujiems tyrinėjimams. Netolimoje ateityje visi rimti šefai ir namų virėjai turės tinkamą supratimą apie tai, kaip pagaminti žalią ir gyvą maistą ir savo repertuare turės bent keletą žalio maisto receptų. Nors bet kokio maisto – žalio ar virto – gaminime siekiai yra tie patys, skonis ir švarumas, ir nors svarbiausia žaliame maiste yra estetinių galimybių įvertinimas, taip pat įdomu praplėsti savo kulinarinį arsenalą. Taigi šį naują ir intriguojantį mitybos būdą labai lengva paversti į kulinarinį bendravimą.
Bryan Adams, dainininkas, žalio maisto veganas: „Dėl sveikatos tapau veganu prieš 20 metų. Laikausi tokios taisyklės: jei atrodo, kad maistas užkimš jūsų sistemą, tikriausiai jis taip ir padarys. Žmonės nesupranta, kodėl esu veganas, bet aš nesu pamokslininkas, tiesiog turiu savo požiūrį, kuris tinka man. Būtų nuostabu įtikinti žmones be ilgo kalbėjimo. Pavyzdžiui, aš esu labai lieknas būtent dėl savo dietos. Kai matau savo amžiaus vyrus ar moteris, kurių pilvai kabo virš jų kelnių, aš noriu, kad kas nors galėtų paaiškinti dietos naudą ir tai, kad jie tikriausiai prisikaupę toksinų ir užsikimšę nuo maisto, kurį valgo.“
Taip pat žinomi žmonės praktikuojantys žalią maistą: muzikantai Jason Mraz, Sting, David Bowie, aktoriai Angela Bassett, Woody Harrelson, Lisa Bonet, Robin Williams, Alicia Silverstone, dizainerė Donna Karan...
Copyright © 2013 Žalia mityba. Visos teises saugomos.